- kriautena
- kriaũtena scom. (1) Švnč, Ml, kriautenà (3b) kas apkriautęs, apsusęs: Apkriautęs žmogus – kriaũtena i kriaũtena Prng. Tokio kriautenõs niekur nemačiau Vžns. Tokių vaikų kriaũtenų dar nemačiau Pls. Toks kriaũtena visada bus stumdomas Dglš. Visi dyvijosi, kad šitoks ponas ir ko užsitarnavo, kad geri arkliai nevežė, o tik šitas kriautenėlė galėjo išvežti SI393.
Dictionary of the Lithuanian Language.